Kodėl vaikų judėjimas šiandien kelia nerimą?
Kai vaikystėje žaisdavome kieme iki sutemų, niekas nesuko galvos dėl fizinio aktyvumo normų. Šokinėjome per balas, laipiojome medžiais, bėgiojome iki uždusimo. Šiandien vaizdas kardinaliai pasikeitęs – vaikai praleidžia vidutiniškai 7-8 valandas prie ekranų, o jų natūralus judėjimas sumažėjęs iki kritinės ribos.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, net 80% paauglių nesurenka minimalaus rekomenduojamo 60 minučių vidutinio ar intensyvaus fizinio aktyvumo per dieną. Lietuvoje situacija ne geresnė – tyrimai rodo, kad tik kas ketvirtas pradinukas pakankamai juda.
Stebime paradoksą – technologijos, turėjusios palengvinti gyvenimą, atėmė iš vaikų natūralų judėjimą. Rezultatas? Daugėja laikysenos sutrikimų, plokščiapėdystės atvejų, silpnėja raumenų korsetai, mažėja plaučių talpa. Vis dažniau girdime terminus kaip „ekranų karta” ar „sėdėjimo epidemija”.
Bet užuot skambinę pavojaus varpais, geriau imkimės veiksmų. Kinezeterapija – judesio terapija – gali būti lengvai pritaikoma namuose, net neturint specialaus išsilavinimo. Reikia tik noro, nuoseklumo ir kelių paprastų žinių.
Kada reikalinga kinezeterapija vaikams?
Kinezeterapijos poreikį paprastai nustato specialistai, tačiau yra aiškių ženklų, į kuriuos turėtų atkreipti dėmesį kiekvienas tėvas ar mama:
- Vaikas vengia fizinės veiklos, greitai pavargsta
- Pastebimas netaisyklingas vaikščiojimas (pvz., einant pėdos nukreiptos į vidų ar išorę)
- Dažni griuvimai be aiškios priežasties
- Netaisyklinga laikysena (pakumpusi nugara, nuleisti pečiai, išsikišę mentės)
- Skundžiasi nugaros, kaklo ar galvos skausmais
- Pastebimas koordinacijos sutrikimas ar nerangumas
Kinezeterapija reikalinga ne tik gydymui, bet ir prevencijai. Mano praktikoje dažnai susiduriu su tėvais, kurie atsiveda vaikus tik tada, kai problema jau įsisenėjusi. O juk daugelio judėjimo sutrikimų galima išvengti, jei laiku pastebime pirmuosius signalus.
Prisimenu Matą, kuris atėjo pas mane būdamas 9-erių. Berniukas jau turėjo ryškų stuburo iškrypimą, o pradėjus klausinėti paaiškėjo, kad jis kasdien praleidžia po 5-6 valandas prie kompiuterio. Prireikė pusės metų intensyvaus darbo, kad situacija pagerėtų. O juk užteko pastebėti pirmuosius ženklus ir įdiegti tinkamus judėjimo įpročius.
Namų kinezeterapijos ABC: nuo ko pradėti?
Prieš pradedant bet kokią fizinę veiklą su vaiku, svarbu suprasti keletą esminių principų:
Pirmiausia – įvertinkite situaciją. Stebėkite vaiką įprastoje aplinkoje: kaip jis sėdi, vaikšto, bėgioja. Paprašykite jo atsistoti tiesiai, nusifotografuokite iš priekio, šono ir nugaros. Šios nuotraukos padės pastebėti galimus nukrypimus nuo normos ir vėliau įvertinti progresą.
Antra – sukurkite rutiną. Pratimai veikia tik tada, kai atliekami reguliariai. Geriau 10 minučių kasdien nei valandą kartą per savaitę. Įtraukite pratimus į kasdienę rutiną – pavyzdžiui, prieš vakarinį dušą arba po pusryčių.
Trečia – padarykite tai žaidimą. Vaikai nemėgsta monotonijos. Jei liepsite jiems „daryti pratimus”, greičiausiai susidursite su pasipriešinimu. Vietoj to paverskite viską nuotykiu – įsivaizduokite, kad esate džiunglėse ir reikia judėti kaip įvairūs gyvūnai, arba kad esate superherojų treniruotėje.
Pradėkite nuo paprastų pratimų ir palaipsniui didinkite sudėtingumą. Svarbiausia – stebėti vaiko reakciją ir niekada neversti daryti to, kas sukelia skausmą ar didelį diskomfortą.
Daugiau patarimų galite pasiskaityti šiame portale.
Efektyvūs pratimai pagal amžiaus grupes
Kinezeterapijos pratimai skiriasi priklausomai nuo vaiko amžiaus ir vystymosi etapo. Štai keletas praktinių rekomendacijų:
2-4 metų vaikams:
- Gyvūnų imitacija – vaikščiojimas kaip meška (ant visų keturių), šokinėjimas kaip varlė, šliaužimas kaip gyvatė. Šie pratimai stiprina visą kūną ir lavina koordinaciją.
- Kamuolio ridenimas – sėdint ant grindų su ištiestomis kojomis, ridenti kamuolį vienas kitam. Pratimas stiprina nugaros ir pilvo raumenis.
- Balansavimas – vaikščiojimas tiesia linija, apsimestine sija, stovėjimas ant vienos kojos. Šie pratimai gerina pusiausvyrą ir stiprina pėdos skliautą.
5-8 metų vaikams:
- „Tiltelis” – gulint ant nugaros, sulenkti kelius, pėdas pastatyti ant žemės, rankas ištiesti palei šonus ir pakelti klubus aukštyn. Išlaikyti 5-10 sekundžių. Pratimas stiprina nugaros, sėdmenų ir kojų raumenis.
- „Supermenas” – gulint ant pilvo, vienu metu pakelti ištiestas rankas ir kojas nuo žemės, išlaikyti 3-5 sekundes. Puikiai stiprina nugaros raumenis.
- Pusiausvyros lenta – stovėjimas ant specialios pusiausvyros lentos arba ant minkšto paviršiaus (pvz., pagalvės). Gerina propriocepciją ir stiprina pėdos raumenis.
9-12 metų vaikams:
- Plankė – atremti alkūnes į grindis, ištiesti kūną taip, kad jis sudarytų tiesią liniją nuo galvos iki kulnų. Išlaikyti 20-30 sekundžių. Stiprina pilvo, nugaros ir pečių juostos raumenis.
- Šuoliukai per virvutę – puikus pratimas, gerinantis koordinaciją, ištvermę ir stiprinantis kojų raumenis.
- Joga vaikams – paprastos jogos pozos kaip „šuo galva žemyn”, „medis”, „karys” gerina lankstumą ir stiprina visą kūną.
Visada pradėkite nuo 5-10 minučių ir palaipsniui ilginkite pratimų laiką iki 20-30 minučių. Svarbiausia – reguliarumas ir teigiamos emocijos proceso metu.
Kasdieniai įpročiai, kurie veikia kaip kinezeterapija
Ne visada turime laiko specialiems pratimams, bet galime įtraukti judėjimą į kasdienę rutiną:
Aktyvus transportas. Jei įmanoma, į darželį ar mokyklą eikite pėsčiomis arba važiuokite dviračiu. Net jei važiuojate automobiliu, pastatykite jį toliau ir dalį kelio nueikite. Tyrimai rodo, kad vaikai, kurie kasdien nueina bent 2000 žingsnių iki mokyklos, turi geresnę laikyseną.
Namų ruoša kaip treniruotė. Įtraukite vaikus į namų tvarkymo darbus – dulkių šluostymas, grindų plovimas, lovos klojimas reikalauja įvairių judesių ir stiprina skirtingas raumenų grupes. Pavyzdžiui, langų valymas puikiai treniruoja pečių juostą.
Sėdėjimo pertraukos. Įveskite taisyklę – po 30 minučių sėdėjimo būtina 5 minutės aktyvaus judėjimo. Tai gali būti šokis mėgstamos dainos ritmu, šuoliukai ar paprasčiausias pasivaikščiojimas po kambarį.
Taisyklinga ergonomika. Užtikrinkite, kad vaiko darbo vieta būtų pritaikyta jo ūgiui – kojos turi siekti grindis, alkūnės patogiai gulėti ant stalo. Investuokite į ergonomišką kėdę, kuri palaiko natūralią stuburo kreivę.
Prisimenu vieną šeimą, kuri įvedė „šokių valandėlę” – kasdien po vakarienės visa šeima 15 minučių šokdavo pagal mėgstamą muziką. Po trijų mėnesių pastebėjau ryškų mergaitės laikysenos pagerėjimą, nors jokių specialių pratimų jie nedarė.
Technologijos kinezeterapijoje: priešai ar sąjungininkai?
Nors dažnai kaltinime technologijas dėl vaikų pasyvumo, jos gali tapti puikiu įrankiu skatinant judėjimą:
Išmanieji laikrodžiai ir žingsniamačiai. Vaikai mėgsta iššūkius – nustatykite dienos žingsnių tikslą (pvz., 10 000) ir sekite progresą. Daugelis išmaniųjų laikrodžių turi priminimus pajudėti, jei per ilgai sėdima.
Judėjimo žaidimai. Žaidimai kaip „Just Dance” ar sporto simuliatoriai, reikalaujantys fizinio judėjimo, gali būti puikus kompromisas tarp technologijų ir aktyvumo.
Kinezeterapijos programėlės. Rinkoje yra nemažai programėlių, siūlančių vaikams pritaikytus pratimų kompleksus su animuotais personažais ir žaidybiniais elementais. Rekomenduoju „Sworkit Kids” arba „GoNoodle”.
Tačiau svarbu nepamiršti, kad technologijos turėtų būti tik pagalbinė priemonė, o ne pagrindinis judėjimo šaltinis. Jokia programėlė nepakeis lauko žaidimų ar sportinių užsiėmimų su bendraamžiais.
Daugiau infrmacijos apie technologijas, kurios skatina judėti https://nefridosreabilitacija.lt/paslaugos/vaiku-kineziterapija/.
Kai namuose neužtenka: kada kreiptis į specialistus?
Nors namų kinezeterapija gali padėti daugeliu atvejų, yra situacijų, kai būtina profesionali pagalba:
- Jei pastebite, kad nepaisant reguliarių pratimų, vaiko laikysena negerėja arba net blogėja
- Jei vaikas skundžiasi nuolatiniu skausmu tam tikrose kūno vietose
- Jei pastebite aiškią asimetriją (pvz., vienas petys aukščiau už kitą, netolygus klubų aukštis)
- Jei vaikas turi diagnozuotų neurologinių sutrikimų (pvz., cerebrinį paralyžių, raumenų distrofiją)
- Jei vaikas patyrė traumą ir po jos pastebimi judėjimo pokyčiai
Profesionalus kinezeterapeutas atliks išsamų vaiko įvertinimą, nustatys tikslią problemą ir sukurs individualų pratimų planą. Dažnai pakanka 5-10 apsilankymų pas specialistą, kad išmoktumėte teisingai atlikti pratimus namuose.
Nepamirškite, kad Lietuvoje vaikams iki 18 metų kinezeterapijos paslaugos kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis – reikalingas tik šeimos gydytojo siuntimas.
Judėjimo džiaugsmas: svarbiau nei tobula technika
Baigdamas noriu pabrėžti tai, kas iš tiesų svarbiausia – judėjimo džiaugsmas. Galime sukurti tobuliausią pratimų programą, bet jei vaikas ją atliks su nenoru, nauda bus minimali. Mūsų tikslas – ne tik išspręsti esamas problemas, bet ir įskiepyti meilę judėjimui visam gyvenimui.
Stebėkite, kas vaikui teikia džiaugsmą – galbūt tai šokis, galbūt karstymasis medžiuose, o gal plaukimas. Raskite tą judėjimo formą, kuri uždega jo akis, ir skatinkite ją. Kinezeterapijos pratimai gali būti integruoti į šią veiklą, o ne atvirkščiai.
Prisiminkime, kad mes formuojame ne tik vaiko kūną, bet ir jo santykį su fiziniu aktyvumu. Vaikai, kurie judėjimą sieja su malonumu, o ne prievole, išaugs į suaugusius, kuriems fizinis aktyvumas bus natūrali gyvenimo dalis.
Tad pradėkime nuo mažų žingsnių – šiandien, po šio straipsnio perskaitymo, pakvieskite savo vaiką 10 minučių „gyvūnų parade” ar „superherojų treniruotėje”. Ir stebėkite, kaip pamažu keičiasi ne tik jo laikysena, bet ir požiūris į judėjimą. Nes geriausias vaistas nuo judėjimo sutrikimų – judėjimas su šypsena veide.
